KOMPOSTAVIMAS

Kompostavimas yra natūralus procesas, kai organinės medžiagos, per tam tikrą laiką paverčiamos į kompostą – apdorotą organinių medžiagų mišinį. Kompostavimo procesų metu bakterijos ir kiti mikroorganizmai skaido organines medžiagas (įvairių vaisių, daržovių likučius, lapus, kartoną ir kt.), kol šios medžiagos galutinai suyra. Galutininis rezultatas – tamsi, biri medžiagą, kuri dėl savo vertingos sudėties yra puiki trąša augalams.

Yra keletas skirtingų kompostavimo tipų, kuriais gali kompostuoti kiekvienas:

1. Paprastas kompostavimas. Šio proceso metu atliekos yra natūraliai, tik mikroorganizmų ir bakterijų pagalba. Šio tipo privalumas yra paprastumas, kadangi nereikia įdėti daug darbo, tačiau paprastas kompostavimas užtrunka ilgai ir užima ganėtinai daug vietos (kadangi reikia kelių komposto dėžių, jog užtektų atliekoms).

2. Vermikompostavimas. Šio proceso metu atliekos yra dalinai apdorojomos sliekų, o tuomet likusias medžiagas dar papildomai apdoroja mikroorganizmai ir bakterijos. Vermikompostavimo privalumas yra tai, kad sliekai efektyviai perdirba atliekas, todėl atliekų irimo procesas trunka trumpiau ir taip sutaupoma vietos.

Vermikomposto ir komposto skirtumai

Paprastas kompostas

Įvairios atliekos yra tik natūraliai mikroorganizmų ir bakterijų pagalba.
Irimo procesas užtrunka ilgai (apytikriai 6–9 mėn.)
Turi mažiau maistinių ir kitų naudingų medžiagų
Reikalauja kelių komposto dėžių, todėl užima daugiau vietos. Taip pat dažnai atsiranda irimo kvapas, todėl geriausia kompostuoti lauke.
Priežiūra periodiška. Reikia tik nuolat maišyti ir retkarčiais patikrinti drėgmę, temperatūrą.

Vermikompostas

Organinės medžiagos suyra sliekų bei mikroorganizmų ir bakterijų pagalba.
Irimo procesas vyksta greitai (apytikriai 3–4 mėn.)
Turi daugiau maistinių ir kitų naudingų medžiagų.
Kadangi atliekos yra greitai, kompostavimui nereikia daug vietos. Sliekai dalinai kontroliuoja cheminius procesus, todėl neturėtų būti juntamas nemalonus kvapas.
Priežiūra nuolatinė. Reikia nuolat maitinti sliekus, stebėti drėgmę, temperatūrą, taip pat reikia nuolat maišyti.

Kompostavimas yra ne tik naudingas mūsų planetai, tačiau ir kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Tai ne tik išeitis kaip sumažinti atliekas, bet ir galimybė atsikratyti pesticidų ir cheminių trąšų. Be to, kompostavimas gali sutaupyti jums pinigų, kuriuos išleistumėte atliekų tvarkymui ir pirktinėms trąšoms!

Pagrindinės kompostavimo naudos:

Pagalba planetai. Kompostavimas leidžia efektyviai perdirbti organines atliekas, tokias kaip daržovės, vaisiai, lapai, kartono pakuotės, žolė ir pan. Tai padeda sumažinti atliekų kiekį, kurie patektų į sąvartynus.
Organinės trąšos. Kompostavimas sukuria naudingas trąšas. Šios organinės trąšos yra turtingos maistingomis medžiagomis ir gali pagerinti dirvos kokybę, skatinti augalų augimą ir padidinti derlių.
Smagus hobis. Kompostavimas yra puikus būdas išmokti daugiau apie augalus, sodininkystę bei natūralius ekosistemos procesus.

Kompostavimo nauda

Kaip kompostuoti?

1. Vieta. Jei kompostuosite lauke, pasirinkite vietą, kuri negautų tiesioginių saulės spindulių. Optimalus dydis: 1–1,5 m2 krūva, dėžė ar kompostavimo konteineris. Konteinerio ar dėžės dugnas turi turėti skyles drenažui. Jei kompostuosite ant grunto, patieskite metalinį ar plastikinį tinklą nuo kurmių.

2. Dugnas. Išklokite pasirinktomis medžiagomis dugną (šakos, šiaudai, kokoso pluoštas, kartonas, durpės, subrandintas kompostas ir pan.). Durpės, subrandintas kompostas ar derlinga žemė užtikrins kompostavimui reikalingus mikroorganizmus, o tokios medžiagos kaip šakos, kokoso pluoštas ar kartonas užtikrina drėgmės sulaikymą bei vėdinimą. Šis sluoksnis turėtų būti apie 10–15 cm. Viską sumaišykite ir būtinai palaistykite.

3. Sliekai. Išleiskite sliekus ir pradėkite dėti atliekas. Optimaliam kompostavimui žaliąsias atliekas reiktų nuolat maišyti su rudosiomis atliekomis. Išsamią lentelę, kokias atliekas (ne) galima kompostuoti, rasite ČIA.

4. Maišymas. Nuolat sumaišykite naują atliekų sluoksnį su senesniu kompostu, kad prasidėtų kompostavimo procesas. Labai svarbu nuolat maišyti kompostą: tai daryti galite rankomis arba naudojant tam skirtą aeratorių. Komposto maišymas užtikrina deguonies cirkuliavimą, kuris būtinas kompostavimo procesui.

5. Uždengimas. Komposto dėžę rekomenduojama uždengti antklode, kuri užtikrintų sliekams drėgmę bei apsaugą nuo saulės. Galite naudoti specialią 100 % natūralaus veltinio sliekų antklodę ar tiesiog kartono lapą.

6. Drėkinimas. Kompostą reikia periodiškai laistyti, bet neperlaistyti. Kompostuojamų medžiagų drėgmė turi būti kaip išspaustos kempinės: paėmus į saują turėtumėte jausti drėgmę, bet stipriai suspaudus neturėtų lašėti vanduo.

7. Nuėmimas. Po maždaug 6–9 mėnesių sliekus reikia surinkti ir iškasti paruoštą vermikompostą. Sliekus nuimti galite nukasę 12–15 cm viršutinį komposto sluoksnį arba uždėję tankų plastikinį tinklą su vaisių ar uogų išspaudomis. Sliekai per tinklą sulenda į pašarą ir kartu su juo perkeliami į laikiną vietą, kol iškasite biohumusą. Iškasus biohumusą, vėl pradėkite kompostuoti (nuo antro punkto).

8. Žiema. Žiemai sliekus su dalimi komposto perkelkite į rūsį ar sandėliuką. Perkeliant sliekus žiemai, labai patogu naudoti „Subpod“ komposto dėžę su krepšiu, kurie pritaikyti lengvam perkėlimui. Jei vis dėlto paliekate sliekus lauke, užklokite 20–30 cm šiaudų ir mėšlo mišiniu ir uždenkite skaidria plėvele su pradurtomis skylutėmis. Tačiau nepamirškite temperatūrai pakilus iki pliusinės, plėvelę nuimti.

Kompostuojant svarbu:

Nepridėti per daug atliekų – ypač pirmą mėnesį. Stebėkite savo komposto dėžę ar sliekai spėja perdirbti atliekas. Pradžioje, kol sliekai apsipras, geriau dėti mažiau, bet dažniau. Jei sliekams nespėjus perdirbti seno sluosnio uždėsite naują, sliekai pradės kilti į naują pašarą. Nubraukus ranka viršutinį komposto sluoksnį turėtumėte matyti sliekus ir kaip pasikeitė komposto struktūra (nebeliko stambių dalių, smukesnė ir biresnė tekstūra).
Kalifornijos sliekų kiekis. Kadangi šie sliekai gyvendami optimaliomis sąlygomis suvartoja tiek maisto, kiek sveria patys (mūsų klimato sąlygomis apie 1 gr.), kompostavimui reikia tiek sliekų, kiek sukaupiate organinių atliekų per dieną (pakaupkite kelias dienas atliekas, jas pasverkite ir padalinkite iš dienų kiekio.) Pavyzdžiui, jei jūs sukaupiate 10 kg atliekų per savaitę, jums reikėtų apie 2 kg sliekų. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad šie sliekai greitai dauginąsi, todėl geriausia pradėti su mažesniu kiekiu sliekų (šiame pavizdyje apie 1–1,5 kg), jog sliekams nepritrūktų maisto ir vietos.
Virtuvės atliekas sumaišyti su žeme. Tam, kad maisto atliekų kvapas neviliotų musių, pelių ar kitų gyvūnų bei neskleistų nemalonaus kvapo, reikėtų virtuvės atliekas sumaišyti su komposto dėžėje jau esančiu apdorotu kompostu. Į obuolių ir kriaušių išspaudas rekomenduojama pridėti šiaudų ir žemės. Į uogų išspaudas nereikia nieko pridėti.
Nupjauta žolė yra puiki komposto žaliava. Tačiau, kad komposte žolė nesuslūgtų į patižusį sluoksnį ir nepūtų, prieš dedant, apvytinkite saulėkaitoje ir sluoksniuokite su ilgiau yrančiomis medžiagomis (pvz., pjuvenomis, šiaudais, medžio drožlėmis arba susmulkintomis šakelėmis).
Neplatinkite piktžolių. Kad neplatintumėte piktžolių, jas su subrendusiomis sėklomis 10 dienų palaikykite pamerktas vandenyje ir tik po dėkite į kompostą. Arba vasarą paklokite ant žemės, uždenkite skaidria plėvele. Po keletos savaičių piktžolių sėklos gavusios saulės ir šilumos ir praras daigumą. Tuomet bus galima kompostuoti neplatinant piktžolių.

Kompostavimo sistema

Suprantame, kad kompostavimas gali atrodyti gan sudėtingas. Būtent todėl norime palengvinti kompostavimo procesą ir paskatinti kiekvieną kompostuoti savo atliekas be didelio vargo. Rekomenduojame įrankius, kurie pavers kompostavimą jūsų mylimiausiu hobiu! Su šiais kompostavimo įrankiais, kompostavimas itin paprastas ir malonus. Susipažinkite: