Svajonių trąšų komanda: kompostas, vermikompostas ir biohumusas

Šis straipsnis apie tai: kokias svarbias savybes turi kiekvienas šios komandos žaidėjas, kas juos skiria, kokie jų privalumai ir trūkumai, ir kaip šias puikias organines trąšas derinti tarpusavyje.

Daiva

1/28/20254 min read

Komposto krūva
Komposto krūva
Kas yra tas biohumusas?

Šimtai, gal net tūkstančiai žmonių naudoja žodį „biohumusas“, bet turbūt nedaugelis tiksliai žino, ką jis reiškia. Prisipažinsiu, pradžioje ir man teko pasukti galvą, kodėl jis taip vadinamas.

Įvedu „biohumusas“ į paieškos sistemą ir randu apibrėžimą, kad tai – trumpai tariant, natūrali, organinė, ekologinė trąša. Dar kai kur paprastai vadinama sliekų mėšlu (kaprolitais). Bet jei tai sliekų mėšlas, kodėl jis tiesiog nėra vadinamas vermikompostu? Būtent tai ir pabandysiu išsiaiškinti – kokie yra skirtumai tarp komposto, vermikomposto ir biohumuso. Ar jie turi ką nors bendra?

Jei reikėtų atsakyti labai trumpai, nesigilinant į smulkmenas, visi trys yra tiesiog organinės trąšos, kurios darže ar sode daro stebuklus. Tuom ir viskas pasakyta. Žinoma, juokauju! Kažkas gi turi būti ypatingo ir skirtingo – juk kam kitaip ta painiava su pavadinimais?

Taigi, pažvelkime giliau: kokias svarbias savybes turi kiekvienas, kas juos skiria, kokie jų privalumai ir trūkumai, ir kaip šias puikias organines trąšas derinti tarpusavyje.

Kas yra įprastas kompostas?

Pradėkime nuo paprasčiausio ir visiems geriausiai pažįstamo – komposto. Pats žodis „kompostas“ kilęs iš lotyniškų žodžių „compoo“ ir „compositum“, reiškiančių sudėti, sukrauti ar mišinys.

Kompostas – tai maistingųjų medžiagų turtinga organinė medžiaga, kuri susidaro skaidant įvairioms organinėms atliekoms, pavyzdžiui, virtuvės likučiams, nukritusiems lapams, nupjautai žolei ar net kavos tirščiams. Visa tai „sukramto“ mikroorganizmai, grybai, bakterijos ir kiti smulkūs darbininkai, kol galiausiai gauname tamsų, trupantį „auksą“ – medžiagą, kuri gerina dirvožemio struktūrą ir derlingumą.

Svarbu paminėti, kad komposto gamyba, nors ir atrodo paprasta, reikalauja tam tikrų pastangų. Tiesa, pasitaiko stebuklingų atvejų, kai viskas vyksta savaime. Tiesiog sukrauni į krūvą lapus, žolę ir kitą „gėrį“, nieko nedarai, o po kelių metų – žiūri, kad jau turi komposto! Bet jei norite greitesnio rezultato, verta pasirūpinti, kad mikroorganizmams būtų sudarytos tinkamos sąlygos: tinkama drėgmė, oro cirkuliacija ir subalansuotos medžiagos.

Paprastai tariant, kompostas – tai suirusios organinės atliekos, kurias galima naudoti kaip trąšą. Tai tarsi mažas žemės dirbtuvėlių stebuklas, kur net patys tingiausi gali tikėtis sėkmės!

Kas yra vermikompostas?

Antras žaidėjas šioje komandoje – Vermikompostas. Pavadinimas, kaip ir kompostas, kilęs iš lotynų kalbos, kur „vermis“ reiškia „sliekas“. Taigi, trumpai tariant, tai yra komandos pastiprinimas, įtraukiant „legionierius“ – sliekus!

Vermikompostas – tai maistingųjų medžiagų turtinga organinė medžiaga, kurioje prie įprasto kompostavimo proceso prisideda kompostuojantys sliekai. Paprastai sakant, sliekai čia – ne šiaip eiliniai dirvos gyventojai, o tikri darboholikai! Be įprastų mikroorganizmų, grybų ir bakterijų darbo, sliekai veikia kaip mechaniniai maišytuvai, praleidžiantys kiekvieną organinės medžiagos dalelę per savo „dirbtuves“. Jie ne tik pagerina komposto struktūrą, bet ir jį praturtina.

Tiesa, sliekai nėra superherojai, kurie dirba bet kokiomis sąlygomis. Jie turi savo reikalavimų sąrašą: tinkama drėgmė, temperatūra, švieži organinės medžiagos „užkandžiai“ ir ramybė. Jei jų poreikiai tenkinami, jie taps nepakeičiama jūsų sodo trąšų gamybos komanda.

Trumpai tariant, vermikompostas – tai suirusios organinės atliekos, kurias sliekai „suvalgė ir perdirbo“ į trąšą. Kaip sakoma, sliekai dirba, o jūs džiaugiatės rezultatais!

Kas tada yra biohumusas?

Biohumusas yra tikras centro puolėjas šioje komposto komandoje. Ir jau vien žodžio sudėtis pasako daug.

  • „Bio“ – reiškia gyvybę arba gyvąją kilmę. Sudurtinių žodžių pirmasis dėmuo, reiškiantis sąsają su gyvenimu ir susijęs su biologiniais procesais.

  • „Humusas“ – kilęs iš lotyniško žodžio humus, kuris reiškia „žemė“ arba „dirvožemis“. Humusas yra viena iš svarbiausių dirvožemio dalių, užtikrinanti jo derlingumą.

Sujungę šiuos du elementus, gauname nuostabų žodį „Biohumusas“ – tikrą gyvybės šaltinį dirvožemiui ir augalams.

Tačiau, kuo jis ypatingas? Biohumusas – tai ne tik maistingų medžiagų turtinga organinė medžiaga, bet ir aukščiausios kokybės koncentratas. Jame dominuoja sliekų ekskrementai (arba kaprolitai, jei norisi mokslinio žodyno) – taip, tie patys sliekų „darbo“ rezultatai! Bet čia sliekai nesiautėja atsitiktinai – jie dirba labai intensyviai, nes jų koncentracija specialiai padidinama ruošiant biohumusą.

Biohumuso gamyba yra aukštesnio lygio procesas nei įprastas kompostavimas. Tai tarsi „sliekų darbas aukštosiose technologijose“ – mikroorganizmų, bakterijų, mikro ir makroelementų koncentracija šiame produkte yra daug didesnė nei paprastame komposte ar vermikomposte.

Paprastai tariant, biohumusas – tai ne tik suirusios, bet ir subalansuotos organinės atliekos, kurios, dėka intensyvaus sliekų darbo, virsta koncentruota trąša. Kitaip tariant, jei sliekai būtų žemės ūkio superherojai, biohumusas būtų jų pergalingas finalinis smūgis!

Taigi kokie jų skirtumai?

Nežinau, kaip jums, bet man tapo aišku, kad jos tikrai atstovauja tai pačiai sporto šakai ir yra puikiausios organinės trąšos, bet... priklauso skirtingoms lygoms. Joms visoms pagaminti reikia organinių atliekų, reikia palaikyti tinkamą drėgmę ir deguonies patekimą. Visų šių trąšų kokybei labai svarbi pirminė žaliava, kompostavimo technologija ir komposto laikymas.

Bet vermikompostui pagaminti į pagalbą pasitelkiami sliekai, o biohumusui pagaminti – reikia daug, labai daug sliekų. Todėl jų gamybai pirminės žaliavos parinkimas yra dar svarbesnis, nei paprastam kompostui. Jei sliekams nepatinka jų maistas / aplinka, jie nedirba ir ilgainiui išnyksta.

Skiriasi ir maistinių medžiagų kiekis ir mikrobų aktyvumas. Biohumuse yra dešimtis kartų daugiau augalams lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, įskaitant tokius svarbius elementus kaip azotas, fosforas, kalis, huminės ir fulvinės rūgštys. Komposte ir vermikomposte taip pat yra pagrindinių maistinių medžiagų, tačiau jų koncentracija mažesnė.

Dėl sliekų virškinimo procesų biohumuse yra daugiau klestinčių naudingų mikroorganizmų, bakterijų ir mikrofloros. Komposte, bei vermikomposte taip pat yra mikroorganizmų, tačiau jų populiacija nėra tokia gausi kaip biohumuse. Ši didelė sliekų žarnyne esančių mikroorganizmų ir bakterijų koncentracija yra svarbiausias skirtumas tarp komposto, vermikomposto ir biohumuso.

Ar jie turi trūkūmų?

Pagrindinis jų visų trūkumas – tai kintama kokybė. Kadangi tai procesas, kuris nevyksta kažkokioje uždaroje laboratorijoje, griežtai reglamentuojant žaliavas, proceso laiką ar normuojant mikroorganizmus ar sliekus. Šis procesas vyksta organiškai, reiškia su gamtos įkvėpta fantazija, normavimu ir sąlygomis. Todėl mokslininkai vis dar neišsiaiškina iki galo, kodėl sliekų apdirbtas kompostas toks priimtinas augalams, net tik kaip maistinių medžiagų šaltinis, bet ir saugantis juos nuo ligų.

Ar galima juos visus naudoti kartu?

Absoliučiai! Kombinuojant kompostą, vermikompostą ir biohumusą galima visapusiškai pagerinti dirvožemį. Kompostas suteikia daug organinių medžiagų, kurios padeda dirvožemio struktūrai ir vandens sulaikymui, o vermikompostas ir dar labiau biohumusas prisotina dirvožemį koncentruotomis maistinėmis medžiagomis ir naudingais mikroorganizmais.

Taigi, geriausi rezultatai pasiekiami derinant šias trąšas pagal poreikį – kaip komanda, kurioje kiekvienas žaidėjas turi savo rolę. Jei kompostas yra tvirtas pagrindas, vermikompostas – strateginis pastiprinimas, o biohumusas – pergalingas finalinis smūgis! 🌱

Ačiū, kad skaitėte. Jei patiko mūsų straipsnis pasidalinkite juo su bičiuliais ir pažįstamais.