Biohumusas ir Baltijos jūros ateitis

Biohumusas ir Baltijos jūros ateitis

Kaip organinės trąšos gali prisidėti prie švarios ekosistemos?

Baltijos jūra – tai daugiau nei mūsų vasarų poilsio vieta. Jos auksinis smėlis, švelnios bangos ir pušynų prisotintas oras atgaivina mūsų sielą, suteikia ramybės ir džiaugsmo. Tai mūsų lobis, gamtos dovana, kurios grožį mes galime jausti ištisus metus.

Tačiau šiandien deja, ji yra tarsi Pelenė – apleista, užteršta ir labai pažeidžiama. Daugiau nei 70 000 km² Baltijos jūros dugno tapo „mirtina zona“, kurioje beveik nėra deguonies, o gyvybė beveik išnykusi. Tai teritorija, didesnė nei visa Lietuva!

Kaip galėjo nutikti, kad viena unikaliausių pasaulio jūrų atsidūrė tokioje padėtyje? Kas ją pavertė pažeidžiama ir kodėl mums tai turėtų rūpėti?

Kas pavertė Baltijos jūrą pažeidžiama?

Baltijos jūra – unikalus ir trapus vandens pasaulis, kuriame vanduo atsinaujina neįtikėtinai lėtai. Vos siauras Danijos sąsiauris jungia ją su Šiaurės jūra, todėl teršalai, patekę į jūrą, lieka ten net keturis dešimtmečius.

O dar blogiau – į Baltiją įteka didžiulės upės, tokios kaip Nemunas ir Vysla, kurios ne tik atskiedžia druskingą vandenį, bet ir sukuria sluoksniavimąsi. Šis sluoksniavimasis blokuoja deguonies cirkuliaciją į gilesnius jūros sluoksnius, palikdamas juos be gyvybės.

Tačiau tai dar ne visos jūros problemos. Baltija, nors ir viena mažiausių pasaulyje, yra apsupta regiono, kuriame gyvena apie 85 milijonai žmonių. Intensyvus žemės ūkis, pramonė ir miestų nuotekos tiesiogiai veikia jūros sveikatą. Tos pačios upės, kurios į jūrą atneša gėlą vandenį, taip pat atplukdo milžiniškus kiekius maistinių medžiagų. Net 75 % šių teršalų – perteklinės žemės ūkio trąšos, kurios lietaus metu nuplaunamos į upes ir galiausiai pasiekia jūrą.

Kas iš to? Medžiagos, tokios kaip azotas ir fosforas, sukelia masinį dumblių žydėjimą. Tai galbūt atrodo nekenksminga, tačiau, kai šie dumbliai suyra, jie sunaudoja deguonį vandenyje. Rezultatas? Susidaro vadinamosios „mirties zonos“ – teritorijos, kuriose nebelieka jokios gyvybės.

Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenis, vidutiniškai per metus iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį patenka net 38 302 tonos azoto ir 1326 tonos fosforo. Įsivaizduokite – jei šiuos teršalus sudėtume į standartinius 25 tonų sunkvežimius, susidarytų net 2000 sunkvežimių kolona! Ši milžiniška kolona kiekvienais metais „išverčia“ savo krovinį tiesiai į Baltiją, naikindama gyvybę.

Kaip sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį į jūrą?

Dėl didelio maistinių medžiagų nuotėkio Baltijos jūros ekosistema nuolat praranda gyvybingumą. Siekdamos sustabdyti šį procesą, Baltijos šalių vyriausybės kuria ir stengiasi įgyvendinti strategijas, skirtas sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūrą, bet tai nepadeda.

Nors daugelyje šalių jau įdiegtos modernios nuotekų valymo sistemos, situacija negerėja. Pagrindinė problema – intensyvėjantis žemės ūkio sektorius. Mažėja nenaudojamos žemės plotai, pavyzdžiui, pievos ir ganyklos, tačiau tuo pat metu auga pasėlių, tokių kaip javų ir rapsų, plotai. Auginant šiuos pasėlius, žemė yra intensyviai tręšiama ir nuolat dirbama, o tai sukelia didesnį maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, nuotėkį į paviršinius ir gruntinius vandenis. Tarp siūlomų būdų, kaip sumažinti šį neigiamą poveikį, sprendimas – mineralines trąšas keisti organinėmis.

Biohumusas – natūralus sprendimas

Organinės trąšos, tokios kaip biohumusas, gali būti itin veiksmingos mažinant maistinių medžiagų nuotėkį į vandenis. Skirtingai nuo sintetinių trąšų, biohumusas ne tik gerina dirvožemio struktūrą, bet ir didina jo gebėjimą sulaikyti drėgmę bei maistines medžiagas. Tai reiškia, kad mažiau azoto ir fosforo patektų į upes. Mikroorganizmai, esantys biohumuse, padeda skatinti azoto perdirbimą į augalams prieinamas formas, taip sumažindami perteklinio azoto nuotėkį. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti nitrato ir amonio jonų koncentraciją dirvožemyje, kurie dažnai tampa pagrindine azoto nuotėkio priežastimi.

Biohumuso poveikis – tyrimai ir praktika

Nors Lietuvoje ir Europos Sąjungoje atlikta mažai specifinių tyrimų, patvirtinančių biohumuso poveikį nuotėkiui mažinti, ekologinio ūkininkavimo praktikos ir organinių trąšų naudojimo nauda jau yra plačiai pripažįstama. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų tyrimai rodo, kad biohumuso ir biohumuso produktų naudojimas gali teigiamai paveikti dirvožemio vandens sorbciją, o tai gali paveikti maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, išplovimą.

Be to, pasaulyje atliekama daug tyrimų, siekiant nustatyti organinių trąšų poveikį dirvožemio savybėms. Japonijos Kyoto universiteto tyrimai parodė, kad didesnis organinių medžiagų kiekis dirvožemyje gali sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį į paviršinius ir gruntinius vandenis.

Kodėl Baltijos jūros būklė turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų?

Mes dar tiesiogiai nejaučiame, tačiau Baltijos jūra yra ne tik mūsų poilsio vieta – ji yra gyva ekosistema, kuri susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Jos problemos neapsiriboja tik ekologiniais iššūkiais – jos prasiskverbia į mūsų pačių kasdienybę. Jei eutrofikacija ir hipoksija (deguonies trūkumas) tęsis, žuvų populiacija mažės, gyvybė nyks, o pakrantėse ims kauptis žuvę dumbliai, kurie ne tik gadins vaizdą, bet ir skleis nemalonius kvapus.

Tokia būsena gali sukelti ne tik ekologinę krizę – ji gali atimti ir mūsų brangias vasaros akimirkas. Jūra niekada netaps princese, o maudynės ir pasivaikščiojimai paplūdimiu liks tik gražūs prisiminimai. Tai liūdna, bet tiesa – jei nieko nedarysime, mes galime prarasti šį brangų lobį.

Ar Baltijos jūra gali atsigauti?

Baltijos jūra kantriai laukia savo princo, ir jos pasaka dar nesibaigė. Jei kiekvienas iš mūsų pasirūpins savo įpročiais – nuo organinių trąšų naudojimo iki atsakingo vartojimo, ši Pelenė gali virsti princese. Kiekvienas mažas žingsnis, kaip tvarus požiūris į gamtą ir atsakingas vartojimas, gali padėti išgydyti mūsų jūrą. Juk mes visi galime prisidėti – mažinant taršą, keičiant savo kasdienius pasirinkimus ir remiant tvarius sprendimus. Jei pasirūpinsime ja šiandien, ji galės vėl tapti ta švaria ir gyvybinga jūra, kuri bus mūsų visų pasididžiavimas.

Šaltiniai :

https://helcom.fi/

https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/ATASKAITA.pdf

https://am.lrv.lt/public/canonical/1727787647/14141/NEKS%20veiksm%C5%B3%20plano%202021-2030%20SPAV%20ataskaita_galutin%C4%97.pdf

Ačiū, kad skaitėte. Jei jums patiko straipsnis, pasidalinkite juo su draugais ar pažįstamais