į pradžią turinys susisiekite  
Apie sliekus

Sliekai

 

"All fertile areas of this planet have at least once passed through the bodies of earthworms". Charles Darwin

(Visa derlinga šios žemės dirva bent kartą praslinko slieko kūnu). Čarlzas Darvinas

 

 

Jau nuo seno sliekai vertinami kaip bioindikatoriai, kaip vienas iš dirvožemio derlingumo faktorių.

 

Rangydamiesi žemės paviršiumi sliekai darbuojasi kaip miniatiūriniai artojai. Jie skinasi kelią žiaumodami mėšlą, dirvožemį, pūvančius augalus, o visa tai suvirškinę pašalina daugybę išmatų.. Sliekų kultivuojama dirva labiau prisotinta deguonies, lengviau sugeria vandenį ir tampa derlingesnė.

 

Mokslininkai nustatė, kad slieko virškinimo sistemos perdirbtas maisto medžiagas lengvai absorbuoja augalai. Tad jie iš šių gyvių išmatų gauna daug reikalingų trąšų. Be to, perėję per slieko virškinimo traktą žūva daugybė kenksmingų mikroorganizmų, besiveisiančių pūvančioje augmenijoje bei mėšle. Taigi maitindamiesi sliekai apvalo dirvą

 

Pūvančias organines medžiagas sliekai sumaišo su mineraliniu dirvožemiu ir perleidę per savo organizmą, pagausina dirvožemį maisto medžiagomis, pagerina jos struktūrą. Sliekai sudrėkina maistą specialiomis išskyromis ir į virškinamąjį traktą įtraukia jau dalinai apardytas atliekas. Sliekų stemplėje esančių kalkinių liaukų sekretas neutralizuoja dirvos rūgštis, virškinimo liaukos išskiria įvairius atliekas skaldančius fermentus. Sliekų kaprolituose organinės medžiagos iš dalies mineralizuojas ir tai gerina dirvožemio fizikines, chemines ir biologines savybes, tuo pačiu didindami ir jo derlingumą. Dėl sliekų veiklos CO2 išsiskiria 12-33 % daugiau, aktyviau veikia fermentai.

 

Nors sliekai galbūt ir nekelia didelio susižavėjimo, pasaulis be jų tikrai būtų kitoks. Todėl kitą kartą grožėdamasis puikiu kraštovaizdžiu, minutėlę pagalvokite ir apie begalę sliekų, kurie po jūsų kojomis sunkiai aria, tręšia ir padeda išlaikyti tai, kas džiugina akis.

 

 

Mitai ir faktai

 

Sliekai turi 5 širdis (Sliekas neturi širdies, tačiau turi 5 (kartais daugiau arba mažiau) specifinius raumenis, kurie dirba kaip širdis – susispausdami pumpuoja kraują.

 

Sliekai gali atnaujinti savo kūno segmentus, jeigu jie yra nuplėšti (atauginti gali tik kelis uodegos segmentus.Kai kurių rūšių sliekams jie paprasčiausiai atauga, tačiau niekada ne daugiau, negu buvo prarasta. Kūno priekyje yra du ganglijai – nerviniai mazgai, panašiausias organas į smegenis, ir primityvi kraujotaka su penkiomis „širdimis“ bei sudėtingi lytiniai organai. Nė vieno iš šių organų nėra galinėje gyvūno dalyje, joje tėra dalis žarnyno, tad su tiek gyvūnas išgyventi negali).

 

Sliekai turi atmintį (tūkstančiai receptorių bei sudėtingos raumenų sistemos sujungtos su smegenų ganglijumi tame kirmino gale, kur yra burna. Bandymais nustatyta, kad, be fizinių sugebėjimų, sliekai turi ribotą atmintį ir netgi išmoksta vengti pavojaus.)

 

Sliekas turi tiek moteriškuosius, tiek vyriškuosius lytinius organus. (Sliekai yra hermafroditai – kiekvienas turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus).

 

Sliekas suvartoja tiek maisto kiek sveria pats. (t.y 1-4 gr per parą . Slieko organizmas įsisavina 40% maisto , o 60% perdirba ir išskiria grumstelių, kurie vadinami kaprolitais ,pavidalu. Apskaičiuota, jog sliekai, triūsiantys Anglijos žaliuojančiuose laukuose, į hektarą kasmet jų išskiria maždaug 20 tonų. Dar įspūdingesni gyvena Nilo slėnyje — palieka 2500 tonų išmatų. )

 

Sliekai užauga iki 1,5 m ilgio (Vieni didžiausių pasaulyje yra Australijos pietuose aptinkami sliekai. Šios rūšies milžinai gali užaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti 500 gramų.)

 

Sliekus galima valgyti (Džiovinti sliekai turi 60 procentų baltymų, 10 procentų riebalų, be to —kalcio ir fosforo. Sliekų mėsos maistingumas toks pat kaip jautienos )

 

Sliekai puikus pašaras naminiams paukščiams, tvenkinių žuvims. (Višta sulesusi 150 gr Sliekų, gauna tiek pat žaliųjų proteinų, kiek sulesusi 1kg miežių, o tvenkinių žuvims į pašarus pridėjus 15% sliekų, jų prieaugis sieka 33,5%).